Pereiti prie turinio

Paraiba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paraiba
Paraíba
Paraibos vėliava Paraibos herbas
Valstybė Brazilijos vėliava Brazilija
Regionas Brazilijos Šiaurės rytų regionas
Administracinis centras Žoan Pesoa
Mezoregionai 4
Mikroregionai 23
Savivaldybės 223
Gubernatorius José Maranhão
Gyventojų (2021) 4 059 905[1]
Plotas 56 469 km²
Tankumas (2021) 72 žm./km²
Tinklalapis [1]

Paraiba (port. Paraíba) – valstija šiaurės rytų Brazilijoje, Atlanto vandenyno pakrantėje. Joje yra ryčiausias Amerikos žemyno taškas – Ponta do Seišaso kyšulys. Valstija ribojasi su Pernambuku pietuose, su Seara vakaruose ir su Šiaurės Rio Grande šiaurėje. Sostinė ir didžiausias miestas – Žoan Pesoa.

Centrinę valstijos dalį užima iš prekambro uolienų sudaryti kalnai ir plokščiakalniai. Teišeiros kalnabūbryje yra aukščiausia Paraibos vieta – Žabrės kalnas (1197 m). Palei vandenyną driekiasi pakrantės žemuma. Klimatas tropinis, jūrinis, drėgnas. Borboremos plokščiakalnyje sausiau, metinis kritulių kiekis mažesnis nei 500 mm. Vidutinė metinė oro temperatūra 24-26 °C. Pagrindinės upės – Šiaurės Paraiba, Kurimatau, Mamanguapė, Piranjasas.

Etninė sudėtis:

  • pardo – 58,9 %
  • baltieji – 37,5 %
  • juodaodžiai – 3,4 %
  • azijiečiai ir indėnai – 0,2 %

Didžiausi miestai (2008 m., tūkst. gyventojų):

Valstijos kraštovaizdis ties Pedra do Kordeiru
Brazilijos valstijos
Akrė | Alagoasas | Amapa | Amazonė | Bahija | Espirito Santas | Gojasas | Maranjanas | Mato Grosas | Minas Žeraisas | Para | Paraiba | Parana | Pernambukas | Piaujis | Pietų Mato Grosas | Pietų Rio Grandė | Rio de Žaneiras | Rondonija | Roraima | Santa Katarina | Seara | Seržipė | San Paulas | Šiaurės Rio Grandė | Tokantinsas
pFad - Phonifier reborn

Pfad - The Proxy pFad of © 2024 Garber Painting. All rights reserved.

Note: This service is not intended for secure transactions such as banking, social media, email, or purchasing. Use at your own risk. We assume no liability whatsoever for broken pages.


Alternative Proxies:

Alternative Proxy

pFad Proxy

pFad v3 Proxy

pFad v4 Proxy