Sėjamasis grikis

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Fagopyrum esculentum
Sėjamasis grikis (Fagopyrum esculentum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Gvazdikažiedžiai ( Caryophyllidae) Šeima: Rūgtiniai ( Polygonaceae) Gentis: Grikis ( Fagopyrum) Rūšis: Sėjamasis grikis ( Fagopyrum esculentum)

Sėjamasis grikis (Fagopyrum esculentum) – rūgtinių (Polygonaceae) augalų rūšis, priklausanti grikių (Fagopyrum) genčiai.

Žodžio kilmė

Žodis „grikis“ kilęs iš lenk. gryka. Savo ruožtu slavai grikius taip pavadino pagal Graikiją, iš kurios grikiai buvo vežami į slavų kraštus.

Grikių laukai Dieveniškių krašte, prie Šetylų

Morfologija

Stiebas status, sultingas. Lapai širdiški, blizgantys. Žiedai smulkūs, balsvai rožiniai arba žalsvai geltoni, sukrauti kekėse. Vaisiai tribriauniai riešutėliai. Aukštis – 0,1–0,6 m. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais.

Sudėtis

Grikių grūdai turi 9,5-14,1 % lengvai pasisavinamų baltymų, geležies, fosforo, kalcio, 80,5-84,1 % krakmolo, 1,2-2,2 % ląstelienos, mineralinių druskų, 1,8-3,1 % riebalų, obuolių ir citrinos rūgščių, vitaminų B1, B2.

Panaudojimas

Lietuvoje grikiniai daugiausia auginami smėlingose dirvose šalies pietryčiuose ir rytuose. Pasitaiko sulaukėjusių.

Kvepiantys grikių žiedai išskiria daug nektaro ir juos noriai lanko bitės. Grikių medus turi gerokai daugiau baltymų ir geležies nei liepų ar gėlių medus.

Grikių šiaudai naudojami kaip pašaras gyvuliams.

• 
  Grikio žiedas
• 
  Grikių laukas
• 
  Sėklos
• 
  Sėklos be lukštų - grikių kruopos
• 
  Grikių košė

Produkcija

Tūkstančiai tonų (2007 m.)
Rusija	1004
Kinija	800
Ukraina	160
Prancūzija	117
Lenkija	88
Kazachstanas	80
JAV	68
Brazilija	52
Japonija	34
Lietuva	21
Baltarusija	13
Latvija	8
Butanas	7
Pietų Korėja	3
Kanada	2