Sija
Sija – horizontalus tiesus laikantysis konstrukcinis elementas, skirtas atlaikyti įvairius krūvius.[1] Tai linijinis laikančiųjų konstrukcijų elementas, kurio ilgis gerokai viršija plotį ir aukštį, turintis skirtingas atrėmimo sąlygas ir daugiausia veikiamas lenkimo apkrovų. Sija kaip laikantysis elementas montuojama daugelyje statybinių konstrukcijų (pastato karkase, sijinio tilto perdangoje), hidrotechninių ir kitų statinių, įvairių mašinų konstrukcijose. Sijoms gaminti naudojamas metalas, surenkamasis ir monolitinis gelžbetonis, natūrali ir klijuotoji mediena. Gali būti gaminamos įtemptosios sijos.[1]
Kaip konstrukcinis elementas, sija naudojama nuo seno. Seniausios yra apvalių rąstų sijos. Laikui bėgant pradėtos naudoti kitų skerspjūvių sijos, kurios darėsi lengvesnės ir ekonomiškesnės. Šiuolaikinės sijos gali būti stačiakampio, tėjinio (T formos), dvitėjinio, trapecinio, dėžinio ir kitokio skerspjūvio.[1][2] Horizontaliai padėta sija paprastai turi atlaikyti vertikalią svorio apkrovą, tačiau kai kuriais atvejais būtina atsižvelgti ir į galimų horizontalių skersinių jėgų įtaką (pavyzdžiui, vėjo apkrovą, galimą žemės drebėjimo įtaką). Apkrauta sija savo ruožtu veikia atramas, kuriomis gali būti kolonos, sienos ar kitos, skersinės sijos. Nuo apkrovų poveikio sijoje atsiranda įrąžos – lenkimo momentai, kartais ir skersinės jėgos. Pagal atramų skaičių ir galų įtvirtinimą būna dviatramė, daugiaatramė karpyta (lankstinė), daugiaatramė nekarpyta, gembinė, su įtvirtintais galais. Dviem kryptimis vienos ant kitų sudėtos sijos sudaro sijyną.[1][3]
-
Betoninės sijos laboratorinis bandymas -
Tėjinio skerspjūvio gelžbetoninės sijos -
Konstrukcija su dvitėjinėmis metalinėmis sijomis -
Pastogės medinės sijos -
Laikinosios lubų parėmimo sijos
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Sija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ "Beam" def. 1. Whitney, William Dwight, and Benjamin E. Smith. The Century dictionary and cyclopedia. vol, 1. New York: Century Co., 1901. 487. Print.
- ↑ Ching, Frank. A visual dictionary of architecture. New York: Van Nostrand Reinhold, 1995. 8–9. Print.