Va (tauta)

Vax

Gyventojų skaičius	apie 720 tūkst.
Populiacija šalyse	Kinija: apie 85 tūkst. Mianmaras: apie 615 tūkst. Tailandas: apie 20 tūkst.
Kalba (-os)	va
Vėliava	Vaizdas:Flag of Wa.svg
Religijos	budizmas, animizmas
Giminingos etninės grupės	palaungai, deangai, lametai ir kt.

Va (savivardis: Wax, kin. 佤族, pinyin: Wǎ Zú, mjan. ဝလူမျိုး = Wa lumiou) – tauta, gyvenanti Pietryčių Azijoje. Va žmonės laikomi senaisiais Šano kalnyno apylinkių gyventojais. Kalba va kalba, kuri priklauso austroaziečių kalbų šeimai. Taigi, etniškai ir lingvistiškai yra giminingi monams, Kambodžos khmerams, palaungams.

Va populiacija siekia apie 720 000 žmonių.^[1] 615 000 iš jų gyvena šiaurinėje Mianmaro dalyje, Šanų valstijoje šalia sienos su Kinija. Kinijoje, pietinėje Junano provincijos dalyje gyvena 85 000 va etninės grupės atstovų, nors oficialus skaičius yra 396 610 žmonių.^[2] Šiaurės vakariniame Tailande va diasporos atstovų priskaičiuojama 20 000.

Va tauta yra viena iš 56 Kinijos ir 136 Mianmaro oficialiai pripažintų etninių grupių.

Patys va save gali įvardinti keliais skirtingais terminais. Dažniausiai paplitę jų savivardžiai yra wax, parauk, wo, awa, arba xiavalai. Kinai juos gali vadinti tiesiog "čiabuviais" (kin. 本人, pinyin: benren), arba kawa (卡瓦), ka (卡) ir pan.^[3]

Tradicinė teritorija

Va gyvenama teritorija, vadinama Muang wax yra įsiterpusi tarp Salvino ir mekongo upių, Šano kalnyno apylinkėse ir Taundžio kalnyno srityje.^[4] Jų teritorija nuo XX a. vidurio maždaug po lygiai padalinta tarp Mianmaro ir Kinijos. Mianmare ji administruojama kaip Va savivaldos rajonas (Šanų valstijoje), o Kinijoje apima pietvakarinį Junano provincijos pakraštį.

Pasak va ir jų kaimyninių tautų legendų, iki XIII a. jų teritorija buvo gerokai didesnė, ir taip pat apėmė derlingas žemumas pietuose. Vėlesnių migracijų metu tajų tautos išstūmė arba asimiliavo va šiose teritorijose, ir šiuo čia metu belikę tik paskiros salelės.

Pagal va tautos mitologiją žmonija kilo iš urvo Žemėje va žemių centre. Dar ir šiandien pasakojama, kad pirmieji žmonės Žemėje buvo va, kurie apsigyveno pradiniame žmonijos istorijos taške. Bamarų (birmiečių), kinų, šanų ir kitų tautų protėviai atsirado tik vėliau ir turėjo apsigyventi toliau nuo va apgyvendinto pradinio taško. Va tauta tiki, kad jų žemės yra pasaulio centras, o jų tauta yra "vyresnysis žmonijos brolis".^[5]

Kalba

Va tauta kalba va kalba, priklausančia palaungų-va kalboms, kuri priklauso monų-khmerų kalbų grupei, o ši – austroazinių kalbų šeimai. Va kalboje yra šeši pagrindiniai dialektai – va lon, vu, kentun va, son, en ir la. Dėl artimų kultūrinių kontaktų jaučiama įtaka iš gretimų tajų kalbų, iš kurių va kalba yra pasiskolinusi 10 % žodžių.^[6]

Prieš įkuriant Kinijos Liaudies Respubliką 1949 metais va etninė grupė neturėjo savo rašytinės kalbos. Įrašams fiksuoti bei skaičiavimui jie naudojo medžio raižybą, bambuko atraižų graviravimą. Bambuko atraižų plotis buvo nuo pusės colio iki vieno colio. Žinioms perduoti buvo naudojami materialūs daiktai, reiškiantys tam tikras reikšmes ar jausmus. Pavyzdžiui, cukranendrė, bananas ar druska reiškė draugystę, aštrusis pipiras – pyktį, plunksna – skubumą, parakas ir kulkos – klano karinius ketinimus.^[7]

Kinijoje va žmonių alfabetinis raštas buvo sukurtas 1956 metais. Raštas paremtas lotyniška abėcėle.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Va valstybės.

Manoma, kad va tauta kalnuose aplink Salvino aukštupį įsikūrė maždaug tarp V ir III amžiaus prieš Kristų. Kai kurie istorikai tvirtina, kad va buvo pirmieji Salvino deltos gyventojai, vėliau tajų, šanų ir bamarų išstumti į kalnus. Pagal va pasakojimus, tauta buvo apgyvendinusi plokščiakalnio žemumas, bet „stipresni žmonės“ suvarė juos į kalnus.

Užkariautojai iš Junano va žemėse įvedė socialinę tvarką, pagal kurią buvo įkurtos mažos va valstybės, valdomos aristokratinio elito. Va tautos kariai XIII amžiuje padėjo nugalėti Mongolų invaziją, tačiau juos netrukus užkariavo kita grėsmė iš pietų - tajai. Į vakarus nuo šanų žemių buvusios šanų valstybės formaliai kontroliavo va tautą ir darė jai kultūrinę įtaką. XIX amžiuje, kai prasidėjo šanų valstybių nuosmukis, va valstijos tapo faktiškai nepriklausomos vasalinės Mianmaro karaliaus valstijos.^[8]

Iki XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio Va centrinės žemės buvo autonomiškos, nors teritorija neturėjo valstybės aparato. Va autonomija buvo paremta ginkluotais, truputį asocijuotais ir visiškai egalitariniais valstybiniais dariniais, kuriuos britai pavadino Va valstybėmis, nes neturėjo kito žodžio apibūdinti nevalstybiniam suverenitetui.^[9]

Mianmare gyvenančių va istorija pažymėta nuolatinių partizaninių kovų prieš užkariautojus. XIX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje va ir šanų valdovams išsižadėjus ištikimybės Mianmaro karaliui kilo chaosas, kuris suteikė pretekstą į konfliktą įsikišti Britų kolonijinei valdžiai. Per trečiąjį Britų ir Mianmaro karą 1885 metais va ir šanų valstybės pateko anglų valdžion. Antrojo Pasaulinio karo metu va tauta palaikė Didžiosios Britanijos pusę ir kovėsi prieš Japonijos sąjungininkes. Tačiau Japonijai okupavus va gyvenamas vietoves, va tauta buvo priversta pasitraukti į kalnus. Ten jie suformavo partizaninius būrius, nukreiptus prieš okupantus. 1943 metais Japonijos valdžia va žemių valdymą perdavė Birmai. Va tautos pasipriešinimas ginklais buvo remiamas Kinijos.

7 ir 8 dešimtmetyje finansavimui buvo pradėtas naudoti narkotikų verslas, kuris vėliau tapo kovų objektu. Va tauta Mianmare išsiskyrė į dvi kovojančias puses – kovotojai dėl autonomijos ar nepriklausomybės bei kovotojai dėl narkotikų kontrolės.^[10]

Kultūra

Papročiai

Galvų medžiojimas buvo integrali va tautos religijos ir kultūros dalis. Kaukolės būdavo naudojamos laukų tręšimui. Buvo tikima, kad tai atneš gerą derlių ir sveikatą. XX amžiaus 3-iajame dešimtmetyje Europos misionierių įtaka užbaigė šį ritualą.^[11]

Ryžių alus yra mėgstamiausias va tautos troškulio malšintojas, kuris taip pat gali sumažinti alkį. Ryžių alus yra vadinamas bai – pagrindiniu žodžiu alkoholiniam gėrimui apibūdinti. Ryžių alus yra neatskiriama bet kokio žmonių susitikimo dalis. Gėrimo procesas yra socialinis, apimantis bent du žmones: vieną svečią ir vieną šeimininką. Be šio gėrimo va žmonės negali apsieiti per ritualus, švenčių proga, per laidotuves, verbuojant šeimą ar draugus padėti ūkyje ar namų statyboje.^[12]

Santuoka

Va santuokos yra monogaminės. Giminystės linija paveldima iš tėvo.^[13]

Religija

Tradiciškai dauguma va tautos žmonių yra animistai. Jie tiki, kad visi kalnai, upės ir kiti gamtos objektai turi savo dievybes.^[14] Taip pat tarp va žmonių yra budistų ir krikščionių mažumų.^[15]

Dabartinė situacija

Dabar va tautos kultūrinį gyvybingumą palaiko švenčiamas Monihei karnavalas. Jo metu atliekamos tautos dainos, šokiai, vienas kito ištepimai purvu. Pastarasis ritualas, sakoma, atbaido piktąsias dvasias.^[16]

Nuorodos

↑ James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002
↑ http://www.china.org.cn/e-groups/shaoshu/shao-2-va.htm
↑ 颜其香, 周植志, (2012). 中国孟高棉语族语言与南亚语系. 社会科学文献出版社.
↑ James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002
↑ Magnus Fiskesjo Mining, history, and the anti-state. Wa: the politics of autonomy between Burma and China, Journal of Global History, 2010
↑ http://www.chinatravel.com/facts/chinese-culture-and-history/chinese-ethnic-groups/wa-ethnic-minority.htm Archyvuota kopija 2011-06-17 iš Wayback Machine projekto.
↑ http://www.china.org.cn/e-groups/shaoshu/shao-2-va.htm
↑ James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002
↑ Magnus Fiskesjo Participant Intoxication and Self-Other Dynamics in the Wa context, 2010
↑ James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002
↑ James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002
↑ Magnus Fiskesjo Participant Intoxication and Self-Other Dynamics in the Wa context, 2010
↑ James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002
↑ http://www.chinatour360.com/culture/ethnicgroups/wa.htm Archyvuota kopija 2011-07-15 iš Wayback Machine projekto.
↑ James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002
↑ http://www.carnaval2010.org/tag/wa-community/ Archyvuota kopija 2011-05-06 iš Wayback Machine projekto.

[test-1] James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002

[2] ttp://www.china.org.cn/e-groups/shaoshu/shao-2-va.htm

[3] 颜其香, 周植志, (2012). 中国孟高棉语族语言与南亚语系. 社会科学文献出版社.

[4] James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002

[5] Magnus Fiskesjo Mining, history, and the anti-state. Wa: the politics of autonomy between Burma and China, Journal of Global History, 2010

[6] ttp://www.chinatravel.com/facts/chinese-culture-and-history/chinese-ethnic-groups/wa-ethnic-minority.htm Archyvuota kopija 2011-06-17 iš Wayback Machine projekto.

[7] ttp://www.china.org.cn/e-groups/shaoshu/shao-2-va.htm

[8] James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002

[9] Magnus Fiskesjo Participant Intoxication and Self-Other Dynamics in the Wa context, 2010

[10] James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002

[11] James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002

[12] Magnus Fiskesjo Participant Intoxication and Self-Other Dynamics in the Wa context, 2010

[13] James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002

[14] ttp://www.chinatour360.com/culture/ethnicgroups/wa.htm Archyvuota kopija 2011-07-15 iš Wayback Machine projekto.

[15] James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002

[16] ttp://www.carnaval2010.org/tag/wa-community/ Archyvuota kopija 2011-05-06 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]