Vilniaus-Radomo sutartis
Vilniaus-Radomo sutartis – Vytauto ir Lietuvos bajorų Vilniuje (ištikimybės Lenkijos karalystei įsipareigojimas) bei Lenkijos bajorų Radome (Lietuvos rėmimo ir karaliaus bendro rinkimo įsipareigojimas) aktai, pasirašyti 1401 m.[1]
1400 m. gruodžio pabaigoje Gardine Jogaila ir Vytautas susitiko aptarti situaciją ir priėmė sprendimus, vėliau raštu patvirtintus abiejų valstybių atstovų. Vytautas ir Lietuvos bajorai aktus priėmė 1401 m. sausio 18 d. Vilniuje, Jogaila ir Lenkijos karaliaus taryba - 1401 m. kovo 11 d. Radome. Dokumentais įteisintas naujas Gediminaičių valdžios galių pasidalijimas. Jogaila išlaikė Lietuvos valstybės tėvonines teises ir išliko aukščiausiuoju kunigaikščiu (lot. supremus dux), tačiau visa valdžia LDK buvo perduota Vytautui iki mirties, jam suteiktas didžiojo kunigaikščio (lot. magnus dux) vardas. Jogailai ir Lenkijos karalystei Vytautas prisiekė ištikimybę.[1]
Valdymo tvarka
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nustatyta valdymo tvarka skelbė, kad Jogaila ar jo teisėti paveldėtojai po Vytauto mirties taps LDK valdovais. Tačiau, jei nesusilaukęs paveldėtojo pirmas mirtų Jogaila, Lenkijos karalius bus išrinktas kartu su Vytautu ir Lietuvos diduomene. LDK ir Lenkija pasižadėjo abipusę paramą vykdant užsienio politiką.[1]
Sutarties reikšmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vilniaus Radomo sutartimi nustatytas naujas LDK statusas ir Jogailos valdomų valstybių tarpusavio santykių modelis. Padėtis stabilizavosi. Sustiprėjo Lenkijos ir Lietuvos tarptautinė padėtis, tai buvo labai svarbu kare su Vokiečių ordinu.[1]
Susitarimas svarbus ir tuo, jog LDK politinės tautos atstovų (bajorų) vardu pirmą kartą paskelbtas valstybinis aktas.[1]
Susitarimo likimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po 1410 m. vykusio Žalgirio mūšio sutvirtėjo Ldk Vytauto padėtis. Lenkijoje atsirado jį remiančių didikų grupuotė. Tokia padėtis vertė keisti LDK ir Lenkijos 1401 m. susitarimus. 1413 m. spalio 2 d. buvo pasirašyti juos pakeitę Horodlės susitarimai.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Lietuvos istorija, IV tomas: nauji horizontai. Dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386-1529 metais. Jūratė Kiaupienė, Rimvydas Petrauskas. Baltos Lankos, 2009 m., 357-358 psl. ISBN 978-9955-23-239-1