Visajai
- apie salas žr. Visajų salynas.
| Visajai | |
|---|---|
 Visajai (Iloilas, 1899 m.)
| |
| Gyventojų skaičius | ~33 mln. |
| Populiacija šalyse |  Filipinai
|
| Kalba (-os) | visajų kalbos, tagalų, anglų |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė), islamas |
| Giminingos etninės grupės | tagalai, sulai, zamboangiečiai ir kt. |
Visajai (sav. Mga Bisaya) – Azijos tauta, gyvenanti Filipinų centrinėje dalyje, daugiausia Visajų salyne (Samaro, Leitės, Sebu, Negroso, Panajaus, Palavano, Mindoro, Sulu ir kt. salose), taip pat vietomis pietų Lusone, didelėje dalyje Mindanao. Populiacija – apie 33 mln. žmonių. Kalba visajų grupės kalbomis (sebų, vinarajų, hiligainonų, sugbuhanonų, masbačių, surigao ir kt.), taip pat tagalų, anglų kalbomis. Tikintieji daugiausia katalikai (~85 %), yra musulmonų sunitų (8 %, Mindanao saloje), dalis išpažįsta tradicinius tikėjimus.
Manoma, visajai susidarė iš aborigenų ir genčių, VII amžiaus viduryje–XIII amžiaus pabaigoje atsikrausčiusių iš Kalimantano (priklausė Šrividžajos valstybei, nuo kurios ir kildinamas visajų tautovardis).[1] Savo valstybių nebuvo sukūrę, nors XVI a. antroje pusėje Sebu, Boholio salose buvo stambūs kaimo bendruomenių (barangajų) susivienijimai.
Svarbiausi tradiciniai verslai – žemdirbystė (ryžiai, kukurūzai, citrusai, mangai, kava, kakava, hevėja, cukrinės palmės, cukranendrės, abaka), gyvulininkystė (buivolai, galvijai, avys, kiaulės, ožkos, vištos, antys), žvejyba (tunai, sardinės, ančiuviai), amatai (medienos, metalo apdirbimas, puodininkystė, pynimas iš rotango ir bambukinio pluošto, valčių gamyba). Dirba pramonės įmonėse, kasyklose, ūkiuose).
Visajų būstai pastatyti ant polių, stačiakampio plano, dviejų arba vienos patalpos, su veranda, neaukštu stogu. Židinys yra atskirai nuo gyvenamųjų patalpų. Tradiciškai namai statomi iš bambuko, medienos, palmių lapų.
Tradiciniai moterų drabužiai – sarongas, vyrų – kelnės ir platūs marškiniai. Nešiojamos pintos skrybėlės.[2] Iki ispanų atvykimo visajai nešiojo daug papuošalų, gausiai tatuiruodavosi kūną.
Gausi tautosaka (mitai, epai „Lagda“, „Haraja“), išlaikę tradicinius šokius, dainas, puošybą. Katalikų šventųjų švenčių proga rengia spalvingus karnavalus.[3]
-
Visajų kalbų paplitimo žemėlapis -
Kaukių (MassKara) festivalis Bakolode -
Visajų iliustracija XVI a. pab. ispanų kodekse -
Sebų šeima iš Maktano
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Visajai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 297 psl.
- ↑ Visajai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- ↑ Бисайя,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.