Vladimir Horowitz
| Vladimiras Horovicas | |
|---|---|
| |
| Vladimiras Horovicas 1986 m. | |
| Gimimo vardas | Владимир Самойлович Горовиц |
| Gimė | 1903 m. spalio 1 d. Kijevas, Rusijos imperija |
| Mirė | 1989 m. lapkričio 5 d. (86 metai) Niujorkas, JAV |
| Palaidotas (-a) | Milano monumentų kapinės |
| Tautybė | žydas |
| Veikla | pianistas |
| Sritis | Vakarų klasikinė muzika |
| Alma mater | Kijevo konservatorija |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Prezidento laisvės medalis, Garbės legiono ordinas, Grammy apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Vladimir Horowitz |
| Parašas | |
| |
Vladimiras Horovicas (Vladimir Horowitz; 1904 m. spalio 1 d. – 1989 m. lapkričio 5 d.) – Jungtinių Amerikos Valstijų pianistas, vienas žymiausių XX a. pianistų virtuozų.
Gimė žydų šeimoje Rusijos imperijoje (Kijeve, kitur nurodoma, kad Berdyčive).[1] 1921 m. baigė Kijevo konservatoriją. Gastroliavo po pilietinio karo siaubiamą Rusijos imperiją, surengė 23 koncertus Petrograde. 1925 m. emigravo pradžioje į Vokietiją, o nuo 1928 m. gyveno Niujorke. Ten jau po debiutinio koncerto Karnegio salėje susilaukė didelio susižavėjimo. Vėliau koncertavo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europos šalyse, rengė jaunuosius pianistus (Niką Kaufmaną, Ivaną Deivisą, Baironą Dženisą, Garį Grafmaną ir kt.).
Vladimiro Horovico repertuarą sudarė daugiausia Piotro Čaikovskio, Ferenco Listo, Modesto Musorgskio, Aleksandro Skriabino, Frederiko Šopeno kūriniai. Sukūrė daug fortepijoninių parafrazių ir transkripcijų.[2]
Vladimiras Horovicas apdovanotas 26 „Grammy“ apdovanojimais (iš jų 1990 m. – už viso gyvenimo nuopelnus), Prancūzijos, Italijos, JAV valstybiniais apdovanojimais.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Зильберман Ю. «Горовиц был мне как брат…» Письма Н.Мильштейна В.Горовицу: от повседневности к творчеству. – Киев, 2016. – 224 с.
- ↑ Rūta Prusevičienė. Horowitz Vladimir. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005