Vytautas Putna
| Vytautas Putna | |
|---|---|
| |
| Vytautas Putna | |
| Gimė | 1893 m. kovo 31 d. Mackonys, Vilniaus apskritis |
| Mirė | 1937 m. birželio 12 d. (44 metai) Maskva, SSRS |
| Tautybė | lietuvis |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
 Vikiteka |
Vytautas Putna |
Vytautas Putna (rus. Витовт Казимирович Путна, 1893 m. kovo 31 d. – 1937 m. birželio 12 d.) – lietuvių kilmės Tarybų Sąjungos karinis veikėjas, komkoras (1935 m.), karinis diplomatas. Sušaudytas represijų Tarybų Sąjungoje metu.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė 1893 m. Mackonių kaime dab. Molėtų raj., valstiečio šeimoje. Rygoje baigė komercijos ir amatų mokyklą. 1913 m. buvo suimtas už revoliucinę propagandą.
1915 m. paimtas į Rusijos imperijos kariuomenę. Kovojo Pirmajame pasauliniame kare. 1917 m. baigė praporščikų mokyklą. Vėliau vadovavo batalionui, varė revoliucinę propagandą tarp 12-osios armijos kareivių.
1917 m. įstojo į RSDDP (bolševikų) partiją. 1918 m. įstojo į Raudonąją armiją. Nuo 1918 m. Vitebsko karinis komisaras.
1918 m. rugsėjo mėn. – 1919 m. gegužės mėn. 1-osios Smolensko (vėliau pervadintos į 26-ąją šaulių) divizijos komisaras, nuo 1919 m. gegužės mėn. – 228-ojo Karelijos pulko vadas, nuo 1919 m. liepos mėn. – šios divizijos 2-osios brigados vadas. Nuo 1919 m. gruodžio mėn. – divizijos viršininkas. Dalyvavo malšinant Kronštato sukilimą 1921 m. ir valstiečių sukilimus Volgos žemupyje.
Už veiklą Rusijos pilietiniame kare apdovanotas trimis Raudonosios Vėliavos ordinais – vienas 1920 m. (už nuopelnus kariaujant Rytų fronte), du – 1921 m. (vienas už nuopelnus Vakarų fronte, antras – už Kronštato sukilimo malšinimą).
1923 m. palaikė trockistų opoziciją.
1923 m. baigė Aukščiausiųjų vadų kursus Karo akademijoje. Nuo 1923 m. 2-osios Maskvos pėstininkų mokyklos viršininkas, po to dirbo Raudonosios armijos štabe, centrinėse valdybose, vadovavo korpusui.
1927–1931 m. dirbo kariniu atašė Japonijoje, Suomijoje, Vokietijoje.
1931–1934 m. korpuso vadas Primorjės kariuomenės grupėje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.
1934–1936 m. karinis atašė Didžiojoje Britanijoje.
1936 m. atšauktas į TSRS ir 1936 m. rugpjūčio 20 d. suimtas. Tardant kankintas. Prisipažino dalyvavęs antitarybiniame trockistiniame, kariniame – fašistiniame sąmoksle. 1937 m. birželio 11 d. TSRS Aukščiausiojo Teismo Ypatingosios komisijos (Специальное присутствие Верховного суда СССР) nutarimu kartu su Michailu Tuchačevskiu, J. Jakiru, Jeronimu Uborevičiumi nuteistas myriop ir naktį į birželio 12 d. sušaudytas. Reabilituotas kaip nekaltas 1957 m.