Pereiti prie turinio

Z notacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.


Z notacija, pavadinta pagal Zermelo–Fraenkel aibių teorijąformali specifikavimo kalba, naudojami aprašyti ir modeliuoti sistemas. Ji skirta programinės įrangos ir kompiuterių sistemoms specifikavimui.

Jean-Raymond Abrial 1974 metais paskelbė pradinę žymėjimo versiją "Data Semantics" [1], kurią dėstė Grenoblio universitete iki aštuoniasdešimtųjų pabaigos.

Pirmą kartą Z notaciją pasiūlė Abrial su Steve Schuman ir Bertrand Meyer 1977[2]. Toliau Z buvo plėtojama Programavimo Tyrimų grupėje (Programming Research Group) Oksfordo universitete.

Abrialas atsakymas į klausimą „kodėl Z?“ - „Nes tai pagrindinė kalba!”

Naudojimas ir notacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Z remiasi standartine matematine notacija, naudojama aksiomatinėje aibių teorijoje, lambda algebroje ir pirmos eilės predikatų logikoje. Visos Z išraiškos yra tipizuotas, tuo būdu išvengiant kai kurių paprastos aibių teorijos paradoksų. Z sudaro standartizuotas dažnai naudojamų matematinių funkcijų ir predikatų katalogas, vadinamas matematiniu įrankių komplektu.

Z notacija naudoja daug ne ASCII simbolių, todėl kalbos aprašyme rekomenduojama, kaip juos užrašyti ASCII ir LaTeX (TeX). Taip pat nemokamai galima parsisiųsti Z ttf šriftą.

ISO baigė Z standartizaciją 2002 metais. Šis standartas gali būti įsigytas tiesiai iš ISO.[3].

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Jean-Raymond Abrial. Data Semantics. In "Data Base Management", eds. Klimbie, Koffeman, North-Holland, pp. 1-59.
  2. Jean-Raymond Abrial, Stephen A. Schuman and Bertrand Meyer: A Specification Language, in On the Construction of Programs, Cambridge University Press, eds. A. M. Macnaghten and R. M. McKeag, 1980 (describes early version of the language). ISBN 0-521-23090-X
  3. Information Technology — Z Formal Specification Notation — Syntax, Type System and Semantics (1 MB PDF). 2002-07-01. pp. 196 pages.
pFad - Phonifier reborn

Pfad - The Proxy pFad of © 2024 Garber Painting. All rights reserved.

Note: This service is not intended for secure transactions such as banking, social media, email, or purchasing. Use at your own risk. We assume no liability whatsoever for broken pages.


Alternative Proxies:

Alternative Proxy

pFad Proxy

pFad v3 Proxy

pFad v4 Proxy