Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Veiksmažodis; pagrindinės formos: skolintis, skolinasi, skolinosi
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
skolinuosi, skolinuos
|
skolinausi, skolinaus
|
skolindavausi, skolindavaus
|
skolinsiuosi, skolinsiuos
|
tu
|
skoliniesi, skolinies
|
skolinaisi, skolinais
|
skolindavaisi, skolindavais
|
skolinsiesi, skolinsies
|
jis, ji
|
skolinasi, skolinas
|
skolinosi, skolinos
|
skolindavosi, skolindavos
|
skolinsis
|
mes
|
skolinamės
|
skolinomės
|
skolindavomės
|
skolinsimės
|
jūs
|
skolinatės
|
skolinotės
|
skolindavotės
|
skolinsitės
|
jie, jos
|
skolinasi, skolinas
|
skolinosi, skolinos
|
skolindavosi, skolindavos
|
skolinsis
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
skolinčiausi, skolinčiaus
|
skolintumėmės, skolintumės
|
2 asm.
|
skolintumeisi, skolintumeis
|
skolintumėtės
|
3 asm.
|
skolintųsi, skolintųs
|
skolintųsi, skolintųs
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
skolinkimės
|
2 asm.
|
skolinkis
|
skolinkitės
|
3 asm.
|
tesiskolina, tesiskolinie
|
tesiskolina, tesiskolinie
|
skolintis
- imti į skolą:
- Pritrūkę eina skõlintis duonos.
- perimti, iš kitų savintis:
- S. Daukantas nesitenkino gyvąja liaudies kalba, bet taip pat ieškojo žodžių senuosiuose raštuose ir net skolinosi iš latvių kalbos.
<= sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino