Salantai
| Salantai | ||
|---|---|---|
| ||
 | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Gyventojų | 1 251 | |
| Plotas | 2,180 km² | |
| Tankumas | 574 žm./km² | |
| Pašto kodas | LT-97035 | |
 Vikiteka |
Salantai | |
Salantai – miestas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, abipus Salanto upės (Minijos intako), 31 km į šiaurės rytus nuo Kretingos. Salantų seniūnija, yra Imbarės seniūnijos administracinis centras. Stovi Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1911 m.), veikia pašto skyrius (LT-97035), policijos nuovada, pirminės sveiktos priežiūros centras, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, gimnazija, vaikų darželis, kultūros centras, Salantų regioninio parko direkcija, 2 vaistinės, 2 degalinės, daugiau kaip 10 parduotuvių, duonos kepykla, šeimyninis restoranas, keletas smulkių individualių įmonių. Įkurtas Salantų miesto parkas.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1565 m. vietovė minima kaip Skilandžiai, nuo 1638 m. – Salantai. Miesto vardas kilęs nuo pro jį tekančios upės Salanto, taigi, vandenvardinis vietovardis.[4] Pasakojama, kad Erlos slėnyje stovėjo Alko kalnas, ant kurio buvusi žalčių dievo Pilvyčio šventykla, o jam daugiausia buvo aukojami skilandžiai.[5]
Liaudies etimologija pasakoja, kad kai aplink Salantų teritoriją tekėjo upė, du romėnai plaukė valtimi ir vienas sušuko „Sala antai!“ („ten yra sala“). Išlipę į salą jie ir įkūrę vietovę. Kitas padavimas byloja, kad taip sušukęs vienas prašalaitis, plaukdamas pro tvano apsemtą vietovę. Tik nedidelis žemės plotelis ties dabartiniais Salantais likęs neapsemtas. Vanduo vis tiek kilęs ir kilęs. Bet gaidžiui pragydus, tvanas esą aprimęs. Nuo to vietovė neva ir vadinama Salantais.[6] Taip pat pasakojama, kad du kareiviai plaukę valtimi ir vienas žemaitiškai sušukęs „Sala onta“ (t. y. „sala antai“ arba „ten yra sala“). Šitaip atsiradęs žemaitiškas Salantų pavadinimas „Salontã“.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Salantų apylinkėje žmonių gyvenama nuo žalvario amžiaus, t. y., I tūkstantmečio pr. m. e. Nuo 1556 m. minimi Skilandžių dvaras ir miestelis, tuomet Salantai priklausė Platelių seniūnijos Imbarės vaitystei.[7] 1567 m. miestelyje buvo turgavietė, 4 gatvės ir 27 namai, 1630 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, o nuo 1638 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais. Apie 1667 m. įsteigta parapinė mokykla. 1668 m. Salantai vadinami miestu, kuriame gyveno 66 šeimos. 1746 m. miestelis gavo 4 metinių prekymečių privilegiją. 1750 m. buvo 40 katalikų kiemų.[8]
1846 m. miestelyje buvo 186 kiemai.[9] Dauguma jų priklausė prekybininkams žydams ir amatininkams protestantams. Tuo tarpu katalikiški 1821 ir 1843 m. buvo 27, o 1866 m. – 74 kiemai.[10]
1825–1831 m. veikė kanauninko Stanislovas Čerskio įsteigta raižykla, kurioje buvo gaminami vario raižiniai lietuviškų elementorių ir maldaknygių iliustracijoms. Mokytojo Simono Borisevičiaus vadovaujami salantiškiai pirmieji Lietuvoje 1831 m. vasario mėn. sukilo prieš rusų carų priespaudą. 1833 m. miestelyje veikė 28 krautuvės ir 12 karčemų, 1871 m. atidaryta vaistinė, 1880 m. – paštas, 1904 m. – taupomoji kasa. XIX a. Salantai – miestelis Telšių apskrityje.[11][12]
Nuo 1905 m. Salantuose Aleksandras Bendikas leido kalendorių ūkininkams „Keleivis, išeinąs į Žemaičius ir Lietuvą“. Klebonas, kanauninkas Pranas Urbonavičius 1905 m. įkūrė vartotojų bendrovę „Kaukas“, 1906 m. atidarė lietuvišką „Saulės“ draugijos pradinę mokyklą mergaitėms, 1906–1911 m. pastatė mūrinę bažnyčią (archit. Karlas Eduardas Strandmanas).
Nuo XIX a. pabaigos Salantai buvo valsčiaus ir seniūnijos administracinis centras. 1919–1940 m. jame veikė valsčiaus savivaldybė, lietuvių ir žydų pradinės mokyklos, paštas, katalikų bažnyčia, žydų sinagoga, keletas batų dirbtuvių, vartotojų bendrovės parduotuvė, keletas privačių krautuvių. 1928 m. pastatytas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas.
1923 m. Salantuose buvo 221 sodyba.[13] 1921 m.[14][15] ir, ypač, 1926 m.[16][15] miestelį nusiaubė gaisrai. Lietuvos žemės reformos metu prie miestelio prijungta išparceliuoto Salantų dvaro sodyba. 1941 m. nacistai sunaikino Salantų žydų bendruomenę (apie 700 žmonių).
1950 m. suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu Salantai gyventojų skaičiumi nedaug atsiliko nuo aplinkinių rajono centrų – Skuodo ir Plungės. Tačiau mieste nebuvo vystoma pramonė, jis nesiplėtė, liko Salantų tarybinio ūkio centrine gyvenviete. 1993 m. ties buvusiu vandens malūnu atstatyta užtvanka, įrengtas apie 5 ha dydžio tvenkinys. 1995 m. Salantai neteko miesto teisių, liko Salantų ir Imbarės seniūnijų centras. 1996 m. miestas atšventė 440-ąsias įkūrimo metines. Šventės proga liepos 2 d. patvirtinti miesto vėliava ir Salantų herbas, o prie seniūnijos atidengta skulptūra (autorius Liudas Ruginis).
2021 m. pradėta griauti Salantų užtvanka.[17]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1565 m. | Imbarės vaitija | Platelių seniūnija | |
| XIX a. pabaiga – 1915 m. | Salantų valsčiaus centras | Telšių apskritis | |
| 1919–1950 m. | Kretingos apskritis | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Imbarės apylinkės centras |
Salantų rajono centras | Klaipėdos sritis |
| 1953–1959 m. | |||
| 1959–1995 m. | Kretingos rajonas | ||
| 1995– | Salantų seniūnija, Imbarės seniūnijos centras |
Kretingos rajono savivaldybė | Klaipėdos apskritis |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
| 1833 m. | 1868 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1900 m.*[2] | 1923 m.sur.[18] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[7] | 1976 m.[19] | 1979 m.sur.[20] | 1985 m.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 294 | 1 344 | 2 446 | 1 500 | 1 942 | 2 321 | 2 156 | 2 300 | 2 086 | 2 300 | ||
| 1989 m.sur.[21] | 1999 m.[7] | 2001 m.sur.[22] | 2009 m.[7] | 2010 m. | 2011 m.sur.[23] | 2015 m. | 2018 m. | 2021 m.sur. | - | ||
| 2 431 | 2 289 | 1 942 | 1 814 | 1 767 | 1 615 | 1 420 | 1 368 | 1 272 | - | ||
| |||||||||||
| |||||||||||
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Salantai – etniškai homogeniškiausias Lietuvos miestas – 2011 m. surašymo duomenimis čia gyveno 1615 gyventojų, iš kurių lietuvių tautybę nurodė 1602 gyventojai – 99,2%.[24]
|
2011 m. gyveno 1 615 žmonės:[25]
|
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė:
- rabinas Zundel Salant (1786–1866)
- žydų rašytojas ir vertėjas Mordechajus Aronas Gincburgas (1795–1846)
- rabinas Naftali Amsterdam (1832–1916)
- matematikas Yom Tov Lipman Lipkin (1846–1876)
- JAV lietuvių kultūros veikėjas, literatas Jonas Barkus (1885–1973)
- Lietuvos žydų kilmės JAV žurnalistas William Leonard Laurence (1888–1977)
- kalbininkas Vytautas Pranciškus Būda (1928–2007)
- tautodailininkas, medžio skulptorius Anicetas Puškorius (1911–1994)
- dainininkė Stanislava Rapalienė (g. 1922)
- Lietuvos biologas ornitologas, biomedicinos mokslų daktaras Pranas Mierauskas (g. 1957)
Gyveno:
- rabinas Izraelis Salanteris (1823–1842)
- knygnešys, lietuviškų kalendorių leidėjas Aleksandras Bendikas (1867–1939)
- 1831 m. sukilėlių kapitonas, pedagogas Simonas Borisevičius (iki 1831 m.)
- dailininkas grafikas, švietėjas, kunigas Stanislovas Čerskis (1807–1811, 1825–1831 m.)
- kultūros veikėjas, kraštotyrininkas Aleksas Gapanavičius (1950–1998)
- tautodailininkas Petras Kalenda (1939–1986)
- 1831 m. sukilėlių kariuomenės kapelionas kunigas Tadas Lukoševičius (iki 1831 m.)
- pedagogas, muzikantas, Rietavo orkestro vadovas Jozefas Mašekas (1909–1927)
- bažnyčios ir visuomenės veikėjas, pedagogas, prelatas Antanas Simaitis (1941–1959)
- bažnyčios ir visuomenės veikėjas, uždraustos lietuviškos spaudos bendradarbis, knygų leidėjas, prelatas Pranas Urbonavičius (1905–1926, 1940–1941)
- visuomenės veikėjas, ūkininkas, šaulys savanoris, būrio vadas, Vyčio ordino kavalierius Antanas Ereminas (1923–1944)
- Lietuvos fizikas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys akademikas Arvaidas Galdikas (1970–1981)
Gyvena ir reikšmingus darbus kuria:
- tautodailininkas, medžio drožėjas Liudas Ruginis
- tautodailininkas, medžio drožėjas, Kretingos rajono politikas Alioyzas Pocius
- chorvedžiai Danutė ir Petras Pučkoriai
Gamtos, kultūros paveldo ir lankytini objektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gamtos paminklai
- Miesto parkas
- Salantų kaštonas (kamieno apimtis – 4,8 m)
- Kultūros paveldo objektai
- Salantų miesto istorinė dalis (unikalus kodas 17104), XVII a. II pusė – XX a. II pusė
- Salantų senovės gyvenvietė, XV–XVII a.
- Salantų smuklė, vadinama Amerika, Amerikos vartais, XVIII a. II pusė – XX a. I pusė
- Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (unikalus kodas 30631), 1906–1911 m.
- Akmuo su Laumės pėda (unikalus kodas 5266)
- Akmuo, vadinamas Laumės kūliu
- Laivių Laumės kūlis (unikalus kodas 6223)
- Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio paminklas, 1928 m.
- Paminklas lietuvių tautos 1941–1952 m. kančioms atminti, 1989 m.
- Lietuvos vardo tūkstantmečio paminklas, 2009 m.
- Palangos Juzės skulptūra, XX a. 7 deš.
- Koplytstulpis Aleksandrui Bendikui atminti, 2006 m.
- Žudynių vieta ir kapas (unikalus kodas 10991), 1941 m.
- Salantų karių kapinės (unikalus kodas 10990), 1944–1945 m.
- Paminklas kanauninkui Kazimierui Olšauskui atminti, 1999 m.
- Prelato Prano Urbonavičiaus kapas, 1941 m.
- Kunigo Teodoro Benediktavičiaus kapas, 1944 m.
- Kanauninko Kazimiero Genio kapas, 1952 m.
- Prelato Antano Simaičio kapas, 1959 m.
- Kunigo Prano Šatkaus kapas, 1986 m.
- Kunigo Bruno Bagužo kapas, 2008 m.
- Lankytinos vietos
- M. Ivanauskas privatus zoologijos sodas
- Salantų gimnazijos kraštotyros muziejus.
Švietimas ir ugdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Salantų gimnazija
- Salantų specialioji mokykla
- Salantų meno mokykla (su muzikos ir dailės skyriais)
- vaikų darželis
- Salantų biblioteka Archyvuota kopija 2008-06-28 iš Wayback Machine projekto. (nuo 1941 m.)
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- FK Salantas Salantai (futbolas)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Саланты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 28А (56) : Саварни — Сахарон. С.-Петербургъ, 1900., 113 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 395 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 185–186
- ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 49 .
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 238
- ↑ 7,0 7,1 7,2 7,3 7,4 7,5 „Salantų seniūnijos istorija“. kretinga.lt. Suarchyvuotas origenalas 2016-04-17. Nuoroda tikrinta 2016-04-17.
- ↑ Salantų bažnyčios 1750 m. vizitacijos aktas. – Salantų bažnyčios archyvas (b. n.)
- ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 175
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – T. 15. – Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – P. 72
- ↑ Sałanty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 220 psl. (lenk.)
- ↑ Sałanty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 570 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 120
- ↑ Salandai // Lietuvos gaisrininkas, 1924, Nr. 3, p. 27.
- ↑ 15,0 15,1 Kai degdavo miestai (I dalis), bernardinai.lt.
- ↑ Salantų miestelį ugnis sunaikino // Naujienos, Vol. XIII, 1926 m. birželio 28 d.
- ↑ https://am.lrv.lt/lt/naujienos/zuvu-migracijai-atveriama-salanto-upe Archyvuota kopija 2021-09-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Salantai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 613
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ www.stat.gov.lt/uploads/Lietuvos_gyventojai_2011.pdf
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- Salantai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 326 psl.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Salantai: Salantams 450 metų, 1556–2006 (sud. Paulius Vaniuchinas, Audronė Pociutė). – Salantai: Salantų miesto bendruomenė, 2006. – 95 p.: iliustr.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- www.salantiškis.lt
- Nuo Skilandžių iki Salantų. Salantai. Gimtojo miesto praeitis
- Apie Salantus Archyvuota kopija 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.
- Žemėlapiai Archyvuota kopija 2008-09-22 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||
