Darfūras

Darfūras Dar Fur دار فور
← 1874 – 1983 →   →   →
Darfūro provincija
Valstybė	Sudanas
Administracinis centras	Al Ubaidas
1874–1899	Egipto chedivatas
1916–1955	Sudano kondominiumas
1956–1974	Sudanas
1991–1994	Sudanas
Plotas	493 180 km²

Darfūras (arab. دار فور‎ = dār fūr, „Furų žemė“) – istorinis regionas ir istorinė valstybė dabartiniame vakarų Sudane. Šis regionas yra vienas iš Sahelio civilizacijos regionų, nutolęs labiausiai į rytus.

Taip pat tai yra istorinis Sudano administracinis vienetas (mudirija), su pertraukomis egzistavęs 1874–1994 m. Šiuo metu Sudano sudėtyje senąją Darfūro provinciją atitinka trys administracinės valstijos (vilajos): Vakarų Darfūras, Pietų Darfūras ir Šiaurės Darfūras. Dabartinis administracinis Darfūras apima 493180 km² teritoriją, kuri beveik prilygsta Prancūzijai.

Geografija

Šiuolaikinį Darfūrą sudaro trys administraciniai vienetai. Etniniai furai gyvena kalnuotose centrinėse vietovėse

Darfūro centre yra Maraho kalnai, kur yra tinkamiausios gyvenimui ir žemdirbystei vietos. Čia yra pakankamai vandens, ir žemė derlinga. Į vakarus plyti kieta akmenuota žemė, netinkama žemdirbystei, tačiau auga retmiškiai, tinkami maitintis tam tikriems gyvūnams. Toliau į vakarus yra Vadajus. Šiaurėje plyti Libijos dykuma, o rytuose – smėlingos kalvotos lygumos gozas, kuris skiria Darfūrą nuo kito istorinio regiono – Kordofano. Pietinė sąlyginė regiono riba sutampa su Bahr al Arabo upe, už kurios yra sudaninė savana, gyvenama dinkų.

Demografija

Regionas yra labai tautiškai mišrus. Čia priskaičiuojama nuo 40 iki 90 tautų, kalbančių įvairiomis kalbomis. Didžiausios tautos yra furai ir arabų gentis bagarai, kurie čia kėlėsi nuo XIV a. Nors šiuo metu yra didžiulis susipriešinimas tarp „arabų“ ir „afrikiečių“, iki XX a. ribos tarp jų buvo labai neaiškios, buvo nuolat propaguojamos tarpetninės vedybos, todėl tautybę dažniau nulemdavo ne kilmė, bet užsiėmimas. Pvz., gyvulių turintis „afrikietis“ per keletą kartų galėjo tapti „arabu“.

Istorija

Sahelio istorinis regionas Darfūras دار فور
Šalis	vakarų Sudanas
Tautos	furai, tundžurai, dadžiu ir kt.
Valstybės	Darfūro sultonatas
Miestai	El Fašeras

Darfūras iki pat XIX a. pabaigos buvo nepriklausoma valstybė, turėjusi glaudžius ryšius su kitomis Sahelio civilizacijos valstybėmis vakaruose – Vadajumi, Bagirmiu, Kanemu ir kt.

Priešistorė

Darfūras yra svarbus regionas priešistorinėje Afrikoje. Spėjama, kad jame galėjo būti dalis senosios protėvynės, iš kur kilo gausi tautų grupė, kalbanti semitų-chamitų kalbomis. Civilizacijos ir aukštesnės kultūros vystymasis buvo įmanomas tik nedidelėje Darfūro dalyje, t. y. aukštumose. Regionas senovėje tikriausiai turėjo prekybinius santykius su Egiptu.

Dadžiu valstybė

Pirmoji Darfūro valstybė buvo sukurta dadžiu tautos, kalbančios Rytų Sudano kalbų pošeimės kalba, tačiau beveik nieko nežinoma nei apie jos istoriją, nei apie chronologines ribas. Dadžiu tradicija išlaikė tik ilgus valdovų sąrašus. Valstybės centras buvo Njala, kur iki šiol aptinkama daug dadžiu. Jų valstybėje buvo išpažįstama vietinė afrikietiška religija.

Tundžurai (XIV–XVI a.)

Valdant paskutiniajam Dadžiu valdovui Kasi Furogé, apie XIV a. dadžiu išstūmė nauja tauta – tundžurai. Manoma, kad jie buvo giminingi furams. Jie greitai perėmė Islamą, arabizavosi, statė didingus miestus kalnuose. Paskutinis Tundžurų valdovas buvo Shau Dorshid, kuris rezidavo Ain Faraho pilyje.

Keiros dinastija (1596–1875 m.)

Didžiausio klestėjimo Darfūro regionas sulaukė valdant furų kilmės Keiros dinastijai. Jos įkūrėjas buvo Suleimanas (1596–1637), iš pradžių tikriausiai buvęs tundžurų vasalas. Keiros dinastijos laikais Darfūro valstybė išsiplėtė iki pat Atbaros upės, o jos ekonominis klestėjimas skatino migracijas iš vakarinių valstybių Vadajaus. Bornu ir Bagirmio.

XVIII a. viduryje Darfūras ėmė silpti dėl nesibaigiančių karų tarp Vadajaus ir Senaro.

Egipto ir britų valdymas (1875–1956)

Darfūro provincija Sudane 1912 m.

1875 m. nusilpusi karalystė buvo užimta Egipto pajėgų, prisidėjus žymiam vergų prekybininkui Sebehr Rahma, kuris į pietus nuo Darfūro (Bahr al Gazalyje) sukūrė tikrą savo imperiją. Taip pirmą kartą buvo suformuotos apytikrės Sudano sienos, ir Darfūras neteko nepriklausomybės. Tais metais buvo įkurta Egipto chedivatui priklausanti Darfūro provincija (mudirija).

Nuo pat užkariavimo Darfūras nuolat sukildavo prieš valdžią. Todėl vėliau, t. y. 1883 m. jis prisidėjo prie musulmonų Mahdi sukilimo, kuris siekė Sudano nepriklausomybės. Numalšinus sukilimą ir sugrįžus britams, Darfūro tautos toliau maištavo. Todėl 1899 m. nominaliai buvo atgaivintas Darfūro sultonatas ir Keiros dinastijos sultonų institucija (kaip Sudano kondominiumo dalis). Vis dėlto britų valdžia regione buvo nominali, Darfūras mokėjo duoklę ir viduje tvarkėsi savarankiškai.

1916 m. britams baiminantis, kad Darfūras pereis į Osmanų pusę, sultonatas buvo galutinai panaikintas, vėl atkurta Darfūro provincija, šalis inkorporuota į Sudano sudėtį. Tačiau Darfūro modernizacija neprasidėjo. Darfūro gyventojai Sudane buvo įvardijami niekinančiu pavadinimu awlad al-gharb („vakarų vaikai“), o Nubijos (Nilo pakrančių) gyventojai vadinti awlad al-beled („šalies vaikai“). Egzistavo ir rasistiniai įvardijimai, kaip kad zurga (juodieji). Darfūras gavo tik 5–6 % visų Sudano investicijų, nors jame gyventojų buvo daugiau nei centrinėse Sudano srityse.

Sudano sudėtyje

Darfūro išsilaisvinimo vėliava

Darfūro pabėgėlių stovykla

1956 m. Sudanui atgavus nepriklausomybę, Darfūre pasiliko visos senosios problemos. Lyginant su centriniu Sudanu (Nubijos regionu), Darfūras buvo labai atsilikęs atsilikęs. Problemas dar labiau sustiprino Sudano karai su gretimu Čadu ir Libija, dėl ko šalis kentėjo, skaldėsi visuomenė. Joje atsirado susipriešinusios grupės „arabų“, ir vietinių „afrikiečių“. Visos problemos vėliau prasiveržė kaip 9-ojo dešimtečio badas, kuris dar labiau padidino trintį tarp Darfūro ir Centrinio Sudano.

1974 m. Sudane vykdant administracines reformas, Darfūro provincija buvo panaikinta, ją suskaidant į dvi dalis – šiaurinį ir Pietinį Darfūrą.

1991 m. provincija vėl atgaivinta, o 1994 m. vėl buvo panaikinta, padalijus į tris dabartines provincijas.

Nežymūs konfliktai Darfūre prasidėjo jau nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio, kai centrinė vyriausybė ėmė ginkluoti vietinius „arabus“, formuodama džandžavin policiją, kas skatino „afrikiečių“ pasipriešinimą. 2003 m. tai prasiveržė kaip Darfūro krizė, kurios metu savo namų neteko ir buvo išžudyta daugybė žmonių. Darfūro konfliktas laikomas viena didžiausių humanitarinių krizių pasaulyje.

Nuo 2007 m. konfliktas yra aprimęs. 2007 m. įkurta Laikinoji Darfūro regioninė vyriausybė valdo visą regioną, o iki 2011 m. turėjo įvykti referendumas dėl Darfūro autonomijos Sudane.^{[reikalingas šaltinis]}

Bibliografija

• R. S. O’Fahey (2008) The Darfur Sultanate: A History. Columbia University Press. ISBN 978-0-231-70038-2

Nuorodos

• Trumpa Darfūro istorija