Sarajevas

Sarajevas bosn. Sarajevo, kroat. Sarajevo, serb. Сарајево

Sarajevo panorama 2015 m.

Sarajevas 43°52′00″ š. pl. 18°25′00″ r. ilg. / 43.86667°š. pl. 18.41667°r. ilg. / 43.86667; 18.41667 (Sarajevas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Bosnija ir Hercegovina
Autonomija	Bosnijos ir Hercegovinos federacija

Gyventojų (2020)	343 000
Plotas	141,5 km²
Tankumas (2020)	2 424 žm./km²

Vikiteka	Sarajevas

Kirčiavimas	Sarãjevas

Sarajevas (bosn. Sarajevo) – miestas Bosnijos ir Hercegovinos vidurio rytuose, prie Miliackos (Miljacka) upės; šalies sostinė. Iki 1992 m. prasidėjusio Bosnijos karo buvo svarbus kultūros ir verslo centras, jame gyveno įvairios tautos (Bosnijos serbai, Bosnijos kroatai, musulmonai ir kt.). Daugiausia buvo gaminama kilimų, šilko, brangakmenių, tabako prekių, mašinų ir įrengimų. Karas labai neigiamai paveikė miesto ekonomiką, kadangi daugelis pastatų ir gamyklų buvo sugriauta. Sarajeve yra Bosnijos ir Hercegovinos mokslo ir menų akademija, muziejus. Yra cerkvių, mečečių.

2020 m. miesto pagrindinę gyventojų dalį sudarė bosniai 91 %, kroatų 5 %, serbų 4 %.

Istorija

Miestas įkurtas 1244 m. kaip Vrchbosna. Dabartinis pavadinimas – nuo 1507 m. Nuo 1918 m. gruodžio įėjo į Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės sudėtį (nuo 1929 m. – Jugoslavija), nuo 1946 m. liaudies respublikos, nuo 1963 m. – socialistinės respublikos sostinė. Bosnijos karo metu Sarajevą buvo apsiautusios serbų pajėgos. Ši apsuptis buvo ilgiausia Europoje trukmės atžvilgiu nuo II pasaulinio karo – ji truko nuo 1992 m. balandžio 5 d. iki 1996 m. vasario 29 d.

Aplinka

Geografija

Sarajevas yra įsikūręs netoli Bosnijos ir Hercegovinos šalies centro, istoriniame Bosnijos regione, Sarajevo slėnyje, Dinarų kalnyno viduryje.^[1] Miestas yra pakilęs 550 m virš jūros lygio ir yra apsuptas didelėmis miškingomis kalvomis ir penkiomis didelėmis viršūnėmis, kurių aukščiausia – Treskavica (2088 m), kitos – Bjelašnica (2067 m), Jahorina (1913 m), Trebevičius (1627 m) ir Igmanas (1502 m). Paskutiniai keturi kalnai dar yra vadinami Sarajevo olimpiniais kalnais.

Miliackos upė yra pagrindinė miesto geografinė ypatybė. Ji teka per miestą iš rytų per Sarajevo centrą į jo vakarinę dalį, kur susijungia su Bosnos upe.

Klimatas

Sarajevui yra būdingas drėgnas kontinentinis klimatas arba drėgnas subtropinis klimatas. Miesto klimatui poveikį daro arti esanti Adrijos jūra, nors ir kalnai miesto pietuose sumažina jos įtaką.^[2] Vidutinė temperatūra – 10 °C, sausis – šalčiausias mėnuo (apie 0,5 °C), o liepa – šilčiausias (19,7 °C).

Šilumos rekordas (40,7 °C) buvo užfiksuotas 1946 m. rugpjūčio 19 d. ir 2008 m. rugpjūčio 23 d. (41,0). Žemiausia temperatūra buvo užfiksuota 1942 m. sausio 25 d. (-26,2 °C). Vidutiniškai Sarajeve būna 46 dienos per metus, kai temperatūra perkopia 32 °C ir 4 dienos kai temperatūra nukrenta žemiau -15 °C.^[3] Paprastai mieste yra nedidelis debesuotumas, vidutiniškai kasmet 45%.

Vidutinis vėjo greitis – nuo 28 iki 48 km/h.

Ekonomika

Centrinis Bosnijos ir Hercegovinos bankas

Sarajevas dėl savo didelių gamybos, administravimo ir turizmo sektorių yra stipriausias ekonominis regionas Bosnijoje ir Hercegovinoje. Sarajevo kantonas sukuria beveik 25% šalies BVP.^[4] Po karo metų, Sarajevo ekonomikoje buvo vykdomos rekonstrukcijos ir reabilitacijos programos.^[5] 1997 m. Sarajeve buvo atidarytas Centrinis Bosnijos ir Hercegovinos bankas, o 2002 m. atsidarė Sarajevo vertybinių popierių birža.

Nors komunizmo laikotarpiu šalyje ir vyravo didžiosios pramonės šakos, tik keletas iš jų sėkmingai perėjo prie rinkos ekonomikos. Sarajevo pramonės šakose dabar yra gaminami tabako produktai, baldai, trikotažas, automobiliai ir ryšių įranga.^[6]

2002 m. iš Sarajevo regiono buvo eksportuota 259 569 00 KM. Daugiausiai eksportuojama (28,2%) į Vokietiją, Didžiąją Britaniją (16,8%) ir į Serbiją ir Juodkalniją (12,8%). Daugiausiai importuojama iš Vokietijos (15,8%). Viso importuojamo turto vertė yra 1 322 585 000 KM, tai yra beveik 5,1 kartų daugiau negu visas eksportas.

1981 m. Sarajevo BVP vienam gyventojui buvo 133% nuo visos Jugoslavijos vidurkio.^[7]

Sarajevas po Liublianos ir Zagrebo yra turtingiausias miestas buvusioje Jugoslavijoje ir vienas iš turtingiausių miestų Balkanuose.

Panoraminis Sarajevo slėnio vaizdas, 2012 m. pavasaryje

Sportas

1984 m. mieste vyko XIV žiemos olimpinės žaidynės.

Futbolas

Miestų partnerystė

Miestai, su kuriais Sarajevas yra užmezgęs partnerystės ryšius:^[8]

Barselona, Barselonos provincija, Katalonija, Ispanija (nuo 2000)^[8]
Zagrebas, Kroatija (nuo 2001)^[8]^[9]
Liubliana, Slovėnija (nuo 2002)^[8]^[10]
Solt Leik Sitis, JAV (nuo 2002)^[8]

Kairas, Egiptas (nuo 2006)^[8]
Dubrovnikas, Kroatija (nuo 2006)^[8]
Lilehameris, Norvegija (nuo 2006)

Skopjė, Makedonija (nuo 2006)^[8]^[11]
Konija, Turkija (nuo 2007)^[8]
Reštas, Iranas (nuo 2008)^[8]
Teheranas, Iranas (nuo 2016)^[12]

Šaltiniai

↑ „About Sarajevo – Official Sarajevo statistics“ (anglų). sarajevo.ba. 2015-09-06.^{[neveikianti nuoroda]}
↑ Lacan, Igor; McBride, Joe R. (2009). „War and trees: The destruction and replanting of the urban and peri-urban forest of Sarajevo, Bosnia and Herzegovina“. Urban Forestry & Urban Greening. 8 (3): 133–148 [134]. doi:10.1016/j.ufug.2009.04.001.
↑ „Weatherbase: Historical Weather for Sarajevo, Bosnia and Herzegovina“. Weatherbase. Nuoroda tikrinta 2013-04-17.^{[neveikianti nuoroda]}
↑ „Sarajevo's economic standpoint in Bosnia and Herzegovina“ (PDF). Canton of Sarajevo. 2016-02-12. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-02-16. Nuoroda tikrinta 2016-02-12.
↑ European Commission & World Bank. „The European Community (EC) Europe for Sarajevo Programme“. Suarchyvuotas originalas 2007-11-06. Nuoroda tikrinta 2006-07-26. The EC reconstruction programme for Bosnia and Herzegovina detailed by sector.
↑ „Sarajevo“, New Britannica, volume 10, edition 15 (1989). ISBN 0-85229-493-X.
↑ Radovinović, Radovan; Bertić, Ivan, eds. (1984). Atlas svijeta: Novi pogled na Zemlju (kroatų) (3rd leid.). Zagreb: Sveučilišna naklada Liber.
↑ ^8,00 ^8,01 ^8,02 ^8,03 ^8,04 ^8,05 ^8,06 ^8,07 ^8,08 ^8,09 daenet d.o.o. „Sarajevo Official Web Site : Sister cities“. Sarajevo.ba. Suarchyvuotas originalas 2009-04-12. Nuoroda tikrinta 2009-05-06.
↑ „Intercity and International Cooperation of the City of Zagreb“. 2006–2009 City of Zagreb. Suarchyvuotas originalas 2017-07-07. Nuoroda tikrinta 2009-06-23.
↑ „Medmestno in mednarodno sodelovanje“. Mestna občina Ljubljana (Ljubljana City) (slovėnų). Suarchyvuotas originalas 2013-07-26. Nuoroda tikrinta 2013-07-27. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2013-06-26 siūlomas (pagalba)
↑ „Official portal of City of Skopje – Skopje Sister Cities“. City of Skopje. Suarchyvuotas originalas 2013-10-24. Nuoroda tikrinta 2009-07-14.
↑ Sarajevo mayor’s Tehran visit to give impetus to city diplomacy 30 October 2016

Nuorodos

Sarajevo turizmo asociacija Archyvuota kopija 2007-11-09 iš Wayback Machine projekto.
Sarajevo portalas
Interaktyvus Sarajevo žemėlapis Archyvuota kopija 2013-05-19 iš Wayback Machine projekto.
infoBAR.ba Sarajevo gidas

[1] „About Sarajevo – Official Sarajevo statistics“ (anglų). sarajevo.ba. 2015-09-06.^{[neveikianti nuoroda]}

[Lacan-2] Lacan, Igor; McBride, Joe R. (2009). „War and trees: The destruction and replanting of the urban and peri-urban forest of Sarajevo, Bosnia and Herzegovina“. Urban Forestry & Urban Greening. 8 (3): 133–148 [134]. doi:10.1016/j.ufug.2009.04.001.

[weatherbase-3] „Weatherbase: Historical Weather for Sarajevo, Bosnia and Herzegovina“. Weatherbase. Nuoroda tikrinta 2013-04-17.^{[neveikianti nuoroda]}

[4] „Sarajevo's economic standpoint in Bosnia and Herzegovina“ (PDF). Canton of Sarajevo. 2016-02-12. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-02-16. Nuoroda tikrinta 2016-02-12.

[5] European Commission & World Bank. „The European Community (EC) Europe for Sarajevo Programme“. Suarchyvuotas originalas 2007-11-06. Nuoroda tikrinta 2006-07-26. The EC reconstruction programme for Bosnia and Herzegovina detailed by sector.

[Brit-6] „Sarajevo“, New Britannica, volume 10, edition 15 (1989). ISBN 0-85229-493-X.

[7] Radovinović, Radovan; Bertić, Ivan, eds. (1984). Atlas svijeta: Novi pogled na Zemlju (kroatų) (3rd leid.). Zagreb: Sveučilišna naklada Liber.

[Sarajevo-8] 8,00 ^8,01 ^8,02 ^8,03 ^8,04 ^8,05 ^8,06 ^8,07 ^8,08 ^8,09 daenet d.o.o. „Sarajevo Official Web Site : Sister cities“. Sarajevo.ba. Suarchyvuotas originalas 2009-04-12. Nuoroda tikrinta 2009-05-06.

[Zagreb_Twinning-9] „Intercity and International Cooperation of the City of Zagreb“. 2006–2009 City of Zagreb. Suarchyvuotas originalas 2017-07-07. Nuoroda tikrinta 2009-06-23.

[Ljubljana_twinnings-10] „Medmestno in mednarodno sodelovanje“. Mestna občina Ljubljana (Ljubljana City) (slovėnų). Suarchyvuotas originalas 2013-07-26. Nuoroda tikrinta 2013-07-27. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2013-06-26 siūlomas (pagalba)

[Skopje-11] „Official portal of City of Skopje – Skopje Sister Cities“. City of Skopje. Suarchyvuotas originalas 2013-10-24. Nuoroda tikrinta 2009-07-14.

[12] Sarajevo mayor’s Tehran visit to give impetus to city diplomacy 30 October 2016

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]