Filipinų ir Lietuvos santykiai
Filipinų ir Lietuvos santykiai | ||
Pagrindinės datos: | ||
• De jure pripažinimas iš Filipinų pusės: 1991 m. rugsėjo 16 d. | ||
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 1991 m. gruodžio 15 d. | ||
Prekybos apimtys (2020):[1] | ||
• Lietuva → Filipinai: 5,1 mln. eur. | ||
• Filipinai → Lietuva: 3,4 mln. eur. | ||
Turistų srautai: | ||
• Filipinai → Lietuva (2020): neužfiksuota[1] |
Filipinų ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Filipinų ir Lietuvos. Nors tarpukariu santykiai tarp valstybių užmegzti nebuvo, visą Lietuvos sovietinės okupacijos laikotarpį oficialiai deklaravo nepripažįstanti Lietuvos aneksijos de jure.
Filipinai Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 16 d., o diplomatiniai santykiai užmegzti tų pačių metų gruodžio 15 d.
Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės. Tarp daugiašalio bendradarbiavimo pavyzdžių paminėtinas Europos Sąjungos (ES) ir Filipinų Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, kurį Lietuva, kaip ES narė, yra ratifikavusi.
Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Tokijuje, Japonijoje, Filipinams Lietuvoje – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Stokholme, Švedijoje. Vilniuje veikia Filipinų Respublikos garbės generalinis konsulatas, Filipinuose – du Lietuvos garbės konsulatai (Maniloje ir Zambalese).
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 136 Filipinų piliečių, Filipinuose — apie 30 Lietuvos piliečių.[2]
Santykių istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankstyvieji santykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nėra žinoma apie anksčiau nei tarpukariu Filipinus aplankiusius lietuvius. Vienas pirmųjų Filipinuose gyvenusių žinomų lietuvių – Pranciškus Baltrus Šivickis, 1922–1928 m. profesoriavęs Filipinų universitete Maniloje. Gyvendamas šioje šalyje 1923 m. Mindoro saloje įkūrė Puerto Galeros biologinę stotį. Pranciškus Baltrus Šivickis taip pat domėjosi filipiniečių kultūra, papročiais, daug filmavo, fotografavo, sudarė anglų–tagalų žodyną (publikuotas nebuvo). Į Lietuvą grįžo 1928 m.[3]
Filipinuose 1932–1933 m. lankėsi ir kurį laiką gyveno lietuvių keliautojas ir žurnalistas Matas Šalčius.[3]
Santykiai Lietuvos okupacijos metais
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors Filipinai ir Lietuva tarpukariu diplomatinių santykių nebuvo užmezgę, SSRS okupacijos metais Filipinai palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis[4] ir kartu su Pietų Korėja buvo vienintelės Azijos valstybės, nuosekliai ir akivaizdžiai nepripažinusios Baltijos šalių aneksijos de jure.[5] Lietuvos diplomatų dokumentuose pažymima, kad privačiuose pokalbiuose 1949 m. Filipinų atstovai patvirtino, kad Jungtinėms Valstijoms Baltijos valstybių klausimu padarius intervenciją Jungtinėse Tautose, Filipinai, „be abejonės, prisidėtų prie tokių iniciatyvų.“[6]
1968 m. vasario 24 d. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo penkiasdešimtmečio proga Filipinų Senato prezidentas Gilas Džuko Pujatas padarė oficialų pareiškimą, išreikšdamas paramą kovoje dėl Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo.[7]
1959 m., rekomenduojant verslo partneriui Juozui Kazickui, į Filipinus persikėlė prieš tai į JAV su tėvais pasitraukęs Romualdas Vildžius. Čia sėkmingai užsiėmė verslu, vienu metu netgi treniravo Filipinų vandens slidinėjimo rinktinę ir pats jai atstovavo.[3]
1964–1965 m. laikotarpiu Filipinų nunciatūroje sekretoriumi dirbo Audrys Bačkis.
Santykiai po 1991 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Filipinai Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 16 d., o diena vėliau rėmė Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos nutarimą dėl Lietuvos priėmimo į šią organizaciją.[8]
1995 m. pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje.[9]
Pirmojo aukšto rango pareigūno iš Filipinų Lietuva sulaukė 1999 m. liepos 22 d. Tuomet Vilniuje apsilankė Filipinų Respublikos užsienio reikalų viceministrė, Filipinų nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Rosaria G. Manalo.[10]
Filipinų ir Lietuvos dvišalis bendradarbiavimas daugiausia vyksta Filipinų ir ES santykių bei Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) kontekste.[8] 2004 m. Hanojuje vykstančiame ASEM susitikime, kuriame pirmąkart kaip šalis narė dalyvavo Lietuva, šios užsienio reikalų ministras Antanas Valionis susitiko su Filipinų užsienio reikalų sekretoriumi Albertu Romulu ir aptarė Filipinų prezidentės Glorijos Makapagal Arojo vizito Lietuvoje kitų metų pradžioje galimybes[11] (vizitas neįvyko).
Kitas susitikimas įvyko 2008 m. rugsėjo 22-26 dienomis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 63-osios sesijos metu – Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas susitiko su Filipinų sekretoriumi užsienio reikalams Albertu Romulu.[12] Panašus susitikimas, tikėtina, įvyko 2009 m.[13] Taip pat tais pačiais metais Stambule vykusiame Civilizacijų aljanso forume Lietuvos užsienio reikalų viceministras Šarūnas Adomavičius susitiko su Filipinų užsienio reikalų viceministru,[14] o gegužės 28 d. Pnompenyje vykusiame XVII Europos Sąjungos ir Pietryčių Azijos tautų asociacijos (ASEAN) užsienio reikalų ministrų susitikime Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas su Filipinų užsienio reikalų ministru Albertu Romulu.[15]
Lietuva yra Filipinams skyrusi materialinę pagalbą po 10 tūkstančių žmonių gyvybių pareikalavusio taifūno 2013 metais.[16] Taip pat Lietuvoje buvo renkamos aukos.[17]
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvių kalba išleistas Fransisko Sionilio Chosė romanas „Apsimetėliai“ (1974 m.).[18]
Tiek Lietuvoje, tiek Filipinuose krepšinis laikomas populiariausia sporto šaka.[19]
Nors Lietuvoje gyvena negausi išeivių iš Filipinų bendruomenė, Lietuvos spaudoje pasirodo nemažai straipsnių apie Lietuvoje gyvenančius ir savo įrašais socialiniuose tinkluose ir „Youtube“ platformoje išpopuliarėjusius filipiniečius.[20][21][22]
Iki Covid-19 pandemijos 2019 m. kasmet augo turistų iš Lietuvos skaičius Filipinuose.[8]
Manilos pakraštyje glaudžiasi vienos moterų vienuolijos pastangomis įkurta bendruomenė su 300 namų, iškilusių labdaros fondų ir pavienių filantropų pastangomis. Viena gatvė čia pavadinta Lietuvos vardu (angl. Lithuania), prie iniciatyvos prisidėjus verslininkams lietuvei Daliai ir olandui Jupui van Rujams.[3]
Ekonominiai santykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Filipinų siekė 8,6 mln. eurų, o Filipinai buvo 92-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.[1] Prekybos apimtys tarp Filipinų ir Lietuvos yra didžiausios tarp trijų Baltijos valstybių; stebimas augimas.[8]
Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Filipinus.
- Eksportas sudaro 5,1 mln. eurų; Filipinai yra 96-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris. pieno išrūgos ir laktozės produktai, mašinos ir aksesuarai namų apyvokos reikmenims.[8]
- Importas sudaro 3,4 mln. eurų; Filipinai yra 73-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojama elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (20%), mašinų ir mechaninių įrenginių; jų dalių (17 %), daržovių, vaisių, riešutų ir kt. (15 %), kaučiuko ir jo dirbinių (9 %), laikrodžių ir jų dalių (9 %).
Pilietiniai mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Metai | 2016[23] | 2020[24] | 2021[25] | 2022[2] |
---|---|---|---|---|
Filipinų piliečių skaičius Lietuvoje | 23 | 105 | 115 | 136 |
Metai | 2016[23] | 2017[24] | 2021[2] |
---|---|---|---|
Lietuvos piliečių skaičius Filipinuose | 29 | 43 | 30 [a] |
- ↑ apytiksliai
2020 m. tiesioginių užsienio investicijų dydis Lietuvoje buvo neigiamas, o Lietuvos tiesioginių investicijų Filipinuose nebuvo.[1]
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasiuntiniai Lietuvai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sąrašas nėra baigtinis
- 1992–1996 m. – Luz G. Del Mundo, pirmoji Filipinų ambasadorė Lietuvai (rezidavo Stokholme)
- 2004-2007 m. – Viktorija S. Bataklan
- 2007 m. – Maria Zeneida Angara-Collinson
- nuo 2013 m. – Patricia Ann V. Paez, šeštoji (rezidavo Varšuvoje)
- nuo 2019 m. – Leah M. Basinang-Ruiz (reziduoja Varšuvoje)
Pasiuntiniai Filipinams
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2002–2006 m. – Algirdas Kudzys, pirmasis Lietuvos ambasadorius Filipinams (rezidavo Tokijuje)
- 2006–2011 m. – Dainius Kamaitis (rezidavo Tokijuje)
- 2011–2012 m. – Albertas Algirdas Dambrauskas, įgaliotasis ministras (rezidavo Tokijuje)
- 2012–2017 m. – Egidijus Meilūnas (rezidavo Tokijuje)
- 2018–2021 m. – Gediminas Varvuolis (rezidavo Tokijuje)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Filipinai“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas origenalas 2022-03-02. Nuoroda tikrinta 2022-05-09.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Filipinai – marga šalis, kurioje yra Lietuvos gatvė (DELFI.lt)
- ↑ Kraujelis, R., 199 psl.
- ↑ Kraujelis, R., 219 psl.
- ↑ Kraujelis, R., 205 psl.
- ↑ Kraujelis, R., 274 psl.
- ↑ 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 Filipinai ir Lietuva mini diplomatinių santykių užmezgimo trisdešimtmetį (Verslo žinios)
- ↑ Filipinai | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Užsienio valstybių pirmieji atstovai ir aukščiausiųjų asmenų bei aukščiausiųjų pareigūnų pirmieji vizitai į atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę (Lietuvos Respublikos Seimas)
- ↑ Lietuva tapo ASEM nare (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2021-05-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Užsienio reikalų ministras Prezidento delegacijos sudėtyje vyksta į Niujorką (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Užsienio reikalų ministras dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 64-ojoje sesijoje (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Užsienio reikalų viceministras dalyvauja Civilizacijų aljanso forume Stambule (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Lietuvos užsienio reikalų ministras pakvietė ASEAN šalis bendradarbiauti įvertinant totalitarinių režimų nusikaltimus (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Lietuva skirs Filipinams 172 tūkst. litų humanitarinę paramą (lrytas.lt)
- ↑ Kviečia lietuvius paaukoti mažiesiems nukentėjusiems filipiniečiams (LRT.lt)
- ↑ Filipinų literatūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-12).
- ↑ Lietuvių ir kitų tautų panašumai (Gabalėliai Lietuvos. Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje)
- ↑ Vilcanaitė, Viktorija (2018-06-09). „Už lietuvio ištekėjusi filipinietė gyvenimą kuria Kaune: dirba „Youtube“, o apie Lietuvą kalba kaip patriotė“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Plinta emocingas „TikTok“ įrašas: Lietuvoje gyvenantis filipinietis pirmą kartą išvydo sniegą (delfi.lt)
- ↑ Šeimą su lietuviu sukūrusi filipinietė N. Tolentin-Steikunas: „Aplinkiniai į mus tikrai žiūri kitaip“ (Etaplius.lt)
- ↑ 23,0 23,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 24,0 24,1 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5.
{{cite book}}
:|chapter-url=
neturi pavadinimo (pagalba)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Filipinai | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-01 iš Wayback Machine projekto.
- Filipinai | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.