Hondūro ir Lietuvos santykiai
 |
Hondūro ir Lietuvos santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 2005 m. sausio 26 d. | ||
| Prekybos apimtys (2018):[1] | ||
| • Lietuva → Hondūras: 64,2 tūkst. eur. | ||
| • Hondūras → Lietuva: 118 tūkst. eur. | ||
Hondūro ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Hondūro ir Lietuvos. Tarpukariu diplomatinių santykių užmegzta nebuvo.[2]
Diplomatiniai santykiai užmegzti 2005 m. sausio 26 d.
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 12 Hondūro piliečių.[3]
Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės. Abi 2022–2024 m. laikotarpiui buvo išrinktos į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą.[4] Vyrauja daugiašalis bendradarbiavimas Jungtinėse Tautose.
Hondūras yra akreditavęs ambasadą Lietuvai Belgijoje.[5] Lietuva savo ambasadoriaus Hondūrui paskyrusi nėra. Tegusigalpoje veikia Lietuvos garbės konsulatas (garbės konsulas – Luisas Chosė Kafie).[6]
Santykių istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji kontaktai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarpukariu tarp valstybių diplomatiniai santykiai neužmegzti.[7]
SSRS vykdytos Lietuvos okupacijos metais Hondūras palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis[8] ir netiesiogiai bei neoficialiai išreikšdamas pritarimą Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimui, laikėsi tyliosios nepripažinimo politikos.[7]
1949 m. kelių Centrinės Amerikos valstybių atstovai Jungtinėse Tautose Hondūro ambasadoriaus Kareraso iniciatyva kreipėsi į JAV delegacijos prie Jungtinių Tautų vadovą Džeimsą Bairnesą su klausimu, ar būtų paranki proga iškelti Baltijos tautų okupacijos klausimą Jungtinėse Tautose, tačiau į tokį siūlymą D. Bairnesas replikavo, kad laikas esąs nepatogus.[7]
Santykiai nuo 2005 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuva ir Hondūras diplomatinius santykius užmezgė 2005 m. sausio 26 dieną, Lietuvos ambasadoriui Švedijoje Petrui Zapolskui ir Hondūro ambasadoriui Švedijoje Ivanui Romerui-Martinesui Lietuvos ambasadoje Stokholme pasirašius bendrą deklaraciją, kuria užmezgami dvišaliai diplomatiniai santykiai. Hondūras tapo 137 valstybe, su kuria Lietuva užmezgė diplomatinius santykius.[9]
2009 m. birželio 28 d. Hondūro kariškiams įvykdžius valstybinį perversmą, rugsėjo 24 d. Demokratijų bendrijai pirmininkavusios Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas bendrijos posėdžio Niujorke (JAV) metu kartu su kitais Demokratijų bendrijos užsienio reikalų ministrais priėmė pareiškimą dėl situacijos Hondūre. Raginta „atkurti demokratinę tvarką, žmogaus teises ir pagrindines laisves“ po Hondūre įvykusio perversmo.[10]
2016 m. rugsėjo 29 d. tarp Lietuvos ir Hondūro Briuselyje (Belgija) pasirašytas memorandumas dėl dvišalių konsultacijų.[11]
Ekonominiai santykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Hondūro siekė 182,2 tūkst. eurų.[1]
Prekybos balanse dominuoja importas iš Hondūro į Lietuvą.
- Eksportas sudaro 64,2 tūkst. eurų.
- Importas sudaro 118,0 tūkst. eurų.
| Metai | 2016 | 2017 | 2018 |
|---|---|---|---|
| Eksportas į Hondūrą (tūkst. eur.) | 173,1 | 457,4 | 64,2 |
| Importas iš Hondūro (tūkst. eur.) | 2,2 | 6,0 | 118,0 |
Pilietiniai mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Metai | 2016[12] | 2020[13] | 2021[14] | 2022[3] |
|---|---|---|---|---|
| Hondūro piliečių skaičius Lietuvoje | 2 | 5 | 6 | 12 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasiuntiniai Lietuvai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sąrašas yra nepilnas
- nuo 2015 m. – Robertas Floresas Bermudesas, trečiasis (rezidavo Briuselyje)
- nuo 2017 m. – Robertas Očoa Madridas (rezidavo Briuselyje)[15]
Pasiuntiniai Hondūrui
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuva nėra akreditavusi ambasadoriaus Hondūrui.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. rugsėjo 30 d.
- ↑ Kraujelis, Ramojus (2008). Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 276.
- ↑ 3,0 3,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Lietuva pirmą kartą tapo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nare (lrt.lt)
- ↑ Užsienio atstovybės ir garbės konsulatai (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija). Tikrinta 2022-09-30 Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Informacija apie Hondūrą keliaujantiems (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija). Tikrinta 2022-09-30[neveikianti nuoroda]
- ↑ 7,0 7,1 7,2 Kraujelis, R., 276 psl.
- ↑ Kraujelis, R., 199 p.
- ↑ Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su Hondūru (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Lietuva sukvietė Demokratijų bendrijos šalis nares ir stebėtojas į pirmąjį ministrų posėdį Niujorke (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Pasirašytas Lietuvos ir Hondūro susitarimo memorandumas dėl dvišalių konsultacijų (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2019-05-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Viceministras su Hondūro ambasadoriumi aptarė dvišalių santykių aktualijas (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2019-06-20 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kraujelis, Ramojus (2008). Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Hondūras | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
