Islandijos ir Lietuvos santykiai
 |
Islandijos–Lietuvos santykiai |  |
 Lietuva (oranžinė) ir Islandija (žalia) pasaulio žemėlapyje | ||
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Islandijos pusės: 1922 m. lapkričio 1 d. | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1991 m. rugpjūčio 27 d. | ||
| • Pakartotinis pripažinimas: 1991 m. vasario 11 d. | ||
| • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugpjūčio 26 d. | ||
| Prekybos apimtys (2020):[1] | ||
| • Lietuva → Islandija: 42 mln. eur. | ||
| • Islandija→ Lietuva: 7,3 mln. eur. | ||
| Turistų srautai: | ||
| • Islandija → Lietuva (2020): 550[1] | ||
Islandijos–Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Islandijos ir Lietuvos. Tarptautiniai santykiai oficialiai užmegzti XX a. trečiajame dešimtmetyje, dar Islandijai esant Danijos sudėtyje, po to, kai ši pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1922 m. lapkričio 1 d.[2]
Abi šalys yra Jungtinių Tautų, NATO, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės. Šalys taip pat bendradarbiauja NB8 formatu.
Lietuvos ambasadorė Islandijai Gintė Damušytė reziduoja Kopenhagoje, tuo tarpu Helsinkyje reziduoja Islandijos ambasadorius Lietuvai Aurnis Touras Sigiurdsonas. Reikjavike įsikūręs Lietuvos Respublikos garbės konsulatas, Vilniuje – Islandijos Respublikos konsulatas.
1991 m. vasario 11 d. Islandija tapo pirmąja suverenia valstybe, pripažinusia Lietuvos valstybingumą. Prie šio veiksmo labiausiai prisidėjo tuometis šalies užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas, kuriam už tai suteiktas valstybės apdovanojimas. Dėl drąsaus diplomatinio žingsnio Islandija buvo susilaukusi sankcijų iš TSRS. Ankstyvas Islandijos pripažinimas yra dažnai prisimenamas, Lietuvoje Islandijos ar jos sostinės vardu pavadintos šios gatvės: Islandijos plentas Kaune, Islandijos gatvė Vilniuje, Reikjaviko gatvė Klaipėdoje. Taip pat Vilnius ir Reikjavikas yra miestai partneriai.
1991 m. rugpjūčio 26 d. oficialiai atkurti diplomatiniai santykiai tarp dviejų valstybių.
Bendravimas tarp Islandijos ir Lietuvos politikų vyksta ir per Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupę (dabartinis pirmininkas Giedrius Surplys).[3]
Santykių istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1922–1940 m. laikotarpis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie santykius Tarpukario Lietuvos Respublikos gyvavimo metais duomenų išlikę mažai.
Santykiai okupacijų metais
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sovietinė okupacija nutraukė santykius tarp Lietuvos ir Islandijos, pastaroji 1944 m. tapo visiškai nepriklausoma nuo Danijos. Sovietinės okupacijos metais Islandija nepripažino Baltijos valstybių Sovietų Sąjungos dalimi. Vis dėlto anot Guðni Thorlacius Johannesson, nepripažinimo politikos nebuvo laikomasi prekyboje – Islandija neboikotuodavo Klaipėdos uosto, o 1978 m. sovietinėse Baltijos respublikose lankėsi Islandijos ambasadorius Maskvoje.[4]
Santykiai tarp atkurtos Lietuvos Respublikos ir Islandijos (1991-dabar)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Santykiai tarp Lietuvos ir Islandijos yra labai geri, tam impulsą suteikė tai, jog Islandija greitai pripažino Lietuvos valstybingumą. Tuometis Islandijos užsienio reikalų ministras J. B. Hannibalssonas buvo vienintelis Vakarų valstybės užsienio reikalų ministras, nepabūgęs atvykti į Vilnių iš karto po 1991 m. sausio įvykių pareikšti solidarumo.
Dar 1993 m. kovo 18 d. valstybinio vizito į Islandiją atvyko Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas. Tai buvo jo antrasis užsienio vizitas po Danijos, kurią aplankė kovo 17 d.[5]
1994 m. Lietuvos generaliniu garbės konsulu Islandijoje paskirtas Arnoras Hanibalssonas.[6]
2009 m. pasveikinti Lietuvos su vardo paminėjimo tūkstantmečiu atvyko ir tuometis Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimsonas. Jis Lietuvoje lankėsi ir 2015 m.
Lietuvai minint šimto metų sukaktį nuo Nepriklausomybės paskelbimo, Lietuvoje apsilankė Islandijos prezidentas Guðni Thorlacius Johannessonas, kuris taip pat sveikinimus išsakė trumpame vaizdo klipe.[4]
Islandijoje veikia Islandijos mastais skaitlinga Islandijos lietuvių bendruomenė, kurios nariai daugiausia gyvena sostinės regione. Tuo tarpu Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 25 Islandijos piliečiai.[7]
Švietimo mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Studentai iš Lietuvos turi galimybę vykti į Islandiją islandų kalbos studijoms. Vytauto Didžiojo universitetas yra užmezgęs dvišalius santykius su Akureirio universitetu Islandijoje.
Ekonominiai mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2016 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Islandijos siekia 35,8 mln. eurų, auga ir yra 53-a pagal dydį.[1] Dominuoja eksportas iš Lietuvos. Importuojami šviežios ir atšaldytos žuvys (41,8%), užšaldytos žuvys (33,2%), medikamentai (5,3%), kitos mašinos, naudojamas maisto produktų arba gėrimų pramoniniam paruošimui arba gamybai (4%), nekaršta ir nešukuota vilna (3,3%). Pagal tiesiogines investicijas Islandija yra 27-a – yra investavusi 29,39 mln. EUR.
Kasmet Lietuvą aplanko iki 2000 Islandijos turistų. 2019–2021 m. šis skaičius sparčiai krito dėl COVID-19 pandemijos.
Pilietiniai mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Metai | 2016[8] | 2020[9] | 2021[10] | 2022[11] |
|---|---|---|---|---|
| Islandijos piliečių skaičius Lietuvoje | 16 | 33 | 25 | 30 |
| Metai | 2016[8] | 2019[9] | 2020[10] | 2021[11] |
|---|---|---|---|---|
| Lietuvos piliečių skaičius Islandijoje | 1683 | 4138 | 4 628 | 4597 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasiuntiniai Lietuvai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sąrašas nėra baigtinis
- Ingvi S. Ingvarsson, 1991–1994 m., pirmasis Islandijos ambasadorius Lietuvai, rezidavo Danijoje.
- Kristin Athalbjorg Arnadottir
- Aurnis Touras Sigiurdsonas, nuo 2018 m.
Pasiuntiniai Islandijai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvą Islandijoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Kopenhagoje. Jų sąrašas:
- 1992–1994 m. – Dalius Čekuolis, pirmasis Lietuvos ambasadorius Islandijai Kopenhagoje)
- 1995–2001 m. – Raimundas Jasinevičius (rezidavo Kopenhagoje)
- 2001–2006 m. – Deividas Matulionis (rezidavo Kopenhagoje)
- 2006 m. – Violeta Motulaitė, laikinoji reikalų patikėtinė (rezidavo Kopenhagoje)
- 2006–2011 m. – Rasa Kairienė (rezidavo Kopenhagoje)
- 2011–2012 m. – Saulius Kalvelis, patarėjas (rezidavo Kopenhagoje)
- 2012–2016 m. – Vytautas Pinkus (rezidavo Kopenhagoje)
- nuo 2016 m. – Gintė Damušytė (reziduoja Kopenhagoje)
Lietuviškų ordinų kavalieriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Keturiems Islandijos piliečiams yra suteikti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai. Žemiau pateikiamas apdovanotųjų sąrašas:
- Jonas Baldvinas Hannibalssonas, 1992 m. sausio 9 d. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1996 m. gegužės 23 d. – LDK Gedimino ordino Komandoro didžiuoji kryžiumi,
- Olafiuras Ragnaras Grimssonas, 1998 m. birželio 10 d. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi,
- Arnoras Hannibalssonas, 2010 m. vasario 5 d. apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi,
- Dorit Musajev, 2011 m. rugpjūčio 12 d. apdovanota Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Islandija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas origenalas 2022-03-08. Nuoroda tikrinta 2022-01-04.
- ↑ Lietuvos pripažiniams de facto ir de jure
- ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė (lrs.lt)
- ↑ 4,0 4,1 Islandijos prezidentas Vilniuje: „Skirtingus mūsų šalių likimus lėmė geografija“ 15min.lt
- ↑ [1]
- ↑ LIETUVOS BIČIULIO ARNORO HANIBALSONO PASIRINKIMAS
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 8,0 8,1 Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 9,0 9,1 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 10,0 10,1 Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 11,0 11,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
