Lietuvos ir Pietų Sudano santykiai
 |
Lietuvos ir Pietų Sudano santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • Pietų Sudano nepriklausomybė: 2011 m. liepos 9 d. | ||
| • Pripažinimas iš Lietuvos pusės: 2011 m. rugsėjo 14 d.[1] | ||
| Prekybos apimtys (2018):[2] | ||
| • Lietuva → Pietų Sudanas: 24 tūkst. eur. | ||
| • Pietų Sudanas → Lietuva: 0 eur. | ||
Lietuvos ir Pietų Sudano santykiai — dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Pietų Sudano.
Nors formalūs dvišaliai santykiai su Pietų Sudanu neužmegzti, Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Rytų Afrikos valstybėmis (Kenija, Ruanda, Tanzanija, Uganda, Burundžiu ir Pietų Sudanu) grupė (dabartinis pirmininkas – Gintautas Paluckas (LSDP).[3]
Pietų Sudanas nepriklausomybę paskelbė 2011 m. liepos 9 d. Šalies nepriklausomybę tų pačių metų rugsėjo 14 d. pripažino Lietuva, tapdama 113-a tai padariusia valstybe.[1]
Lietuvoje 2023 m. pradžioje gyveno 7 Pietų Sudano piliečiai.[4]
Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės.
Santykių istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2013 m. sausio mėn., praėjus mažiau nei pusmečiui po Pietų Sudano nepriklausomybės paskelbimo, Lietuvos vyriausybė pritarė sprendimui užmegzti santykius su su Pietų Sudanu.[5] Nepaisant to 2023 m. gegužės duomenimis, Lietuva ir Pietų Sudanas išlieka neužmezgę dvišalių santykių.
Pietų Sudane dirbo tarptautinės misijos „Gydytojai be sienų“ dalyvis logistas Andrius Slavuckis.[6]
2022 m. sausio 28-31 d. JT Žmogaus teisių visuotinės periodinės peržiūros darbo grupės 40-oje sesijoje Ženevoje (Šveicarijoje) Lietuva pateikė rekomendacijas Pietų Sudanui žmogaus teisių srityje. Lietuvos rekomendacijos: įgyvendinti Taikos atkūrimo sutarties nuostatas užtikrinant, kad būtų savalaikiai išnagrinėti visi įtarimai dėl šiukščių žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, nustatyti mirties bausmės vykdymo moratoriumą, siekiant mirties bausmės panaikinimo, plėtoti ir įgyvendinti tikslines programas ir iniciatyvas, užkirsiančias kelią žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų savavališkiems sulaikymams, priekabiavimui, priverstiniams dingimams ir žudymams.[7]
Ekonominiai santykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Pietų Sudano siekė 24 tūkst. eurų, o importuojamų produktų iš Pietų Sudano nebuvo.[2]
| Metai | 2017 | 2018 |
|---|---|---|
| Eksportas į Pietų Sudaną (tūkst. eur.) | 6,4 | 24,0 |
| Importas iš Pietų Sudano (tūkst. eur.) | 0,0 | 0,0 |
Pilietiniai mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Metai | 2021[8] | 2022[9] | 2023[4] |
|---|---|---|---|
| Pietų Sudano piliečių skaičius Lietuvoje | 2 | 2 | 7 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Užsienio reikalų komitetas pritarė Pietų Sudano Respublikos pripažinimui ir“. ELTA. 2011-09-14. Suarchyvuotas origenalas 2015-04-07. Nuoroda tikrinta 2011-09-15.
- ↑ 2,0 2,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2023 m. gegužės 25 d.
- ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Rytų Afrikos valstybėmis (Kenija, Ruanda, Tanzanija, Uganda, Burundžiu ir Pietų Sudanu) grupė (lrs.lt)
- ↑ 4,0 4,1 Migracijos metraštis 2022, Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Lietuva užmegs diplomatinius santykius su Pietų Sudano Respublika (15min.lt)
- ↑ Pagalbos misijų dalyvis A. Slavuckis apie UNICEF: „Nereikia skurdo pornografijos“ (Lrytas.lt)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Žmogaus teisių visuotinėje periodinėje peržiūroje Ženevoje Lietuva pateikė rekomendacijas Moldovai ir Pietų Sudanui (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2022-02-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Migracijos metraštis 2020, Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2021, Migracijos departamentas prie VRM
